Lapkritis Lietuvoje – šaltas ir žiemiškas, o elektros biržoje – nepastovus ir brangesnis nei spalis. Didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo ne tik orai ar vis tamsesnės dienos, bet ir elektros perdavimo jungčių su regionu remonto darbai. Ekspertai sako, kad panašios tendencijos vyraus ir paskutinį šių metų mėnesį, tačiau ar tikrai už elektrą mokėsime tiek pat, o gal net daugiau?
Apsispręsti, kaip įmonei racionaliausia pirkti elektros energiją – ar fiksuotomis, ar biržos kainomis – nėra paprasta. Įsivertinti reikia ne tik verslo specifiką ir ateities planus, bet ir rinkos kontekstą, aktualijas, praėjusių laikotarpių pamokas ir prognozes. Vienai seniausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių į šį klausimą atsakyti padėjo jos elektros tiekėjas.
Visame pasaulyje artėjant didžiausioms metų šventėms, gyventojus į apsipirkinėjimo vajų įtraukia „Juodasis penktadienis“ – laikotarpis, kuomet įvairiausioms prekėms bei paslaugoms verslai taiko nuolaidas ar išskirtinius pasiūlymus. Tyrimas atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas akcijos laikotarpiu naudojasi nuolaidomis, o net trečdalis pirkiniams išleidžia ir iki pusės tūkstančio eurų.
Lietuvoje tęsiama elektromobilių viešojo įkrovimo tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – Lietuvoje įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius perkopė 300. Ekspertai sako, kad infrastruktūros šalyje jau pakanka, o siekiant toliau skatinti elektromobilumą – metas orientuotis ne tik į naujas lokacijas, bet ir į vairuotojų patirtį.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ praneša apie klientų aptarnavimo centro darbo laiko pokyčius. Pokyčių imamasi atsižvelgiant į pasikeitusią vartotojų elgseną.
Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles. Ekspertai perspėja, į ką atkreipti dėmesį ir kaip į apgavikų rankas neperduoti savo turto.
Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje. Prognozuojama – ar to paties laukti ir lapkritį?
Lietuvoje veikiantis ir aukščiausio lygio „Apple“ partnerio statusą turintis „iDeal by C&C“ pasirinko energetikos partnerius. Prekybos centre „Ozas“ veikiančioje parduotuvėje elektros energiją tieks „Enefit“.
Vadovaujantis elektros gamybos ir prekybos įmonių grupės „Eesti Energia“ stebėtojų tarybos sprendimu, nuo kitų metų pradžios grupės valdybą sudarys keturi nariai, o bendrovės veikla bus konsoliduota per tris dukterines įmones: „Enefit“, apjungsiančia visas su elektros energija susijusias verslo sritis; „Enefit Industry“, atsakingą už pramoninę veiklą; ir „Elektrilevi“, Estijoje valdysiančią skirstomąjį tinklą.
Kai prieš dešimtmetį biuruose atsirado nemokamos kavos aparatai, tai buvo išskirtinumas. Vėliau darbovietėse siūlomas papildomas sveikatos draudimas. Šiandien tai – savaime suprantamos papildomos naudos. Keliuose augant elektromobilių skaičiui, tarp papildomų naudų darbuotojams atsiranda ir įkrovimo stotelės šalia biuro. Ekspertai svarsto – ar tai taps nauja kava, nauju sveikatos draudimu?
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina.
„Enefit Volt“ elektromobilių įkrovos tinklas nuolat plečiasi, o vairuotojai turi galimybę įsikrauti kelionėms naujai įrengtose „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo stotelėse net su 50 proc. nuolaida. Ši akcija taikoma kalendorinį mėnesį pradėjusiems veikti įkrovikliams iki mėnesio pabaigos.
Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją. Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad Lietuvos strategija plėtoti saulės ir vėjo energetika kartu stiprina ir energetinę nepriklausomybę bei artina šalį prie žaliojo kurso tikslų.
Diskusija apie tai, ar elektromobilių Lietuvoje nedaugėja dėl infrastuktūros trūkumo, ar pastarosios stinga dėl to, kad nėra pakankamai elektromobilių, praranda aktualumą. Registruojamų elektromobilių skaičius šalyje ženkliai auga, o desperatiškai žvalgytis, kur jį įsikrauti, nebetenka: vien „Enefit“ įkrovimo stotelių Lietuvoje įrengta 300. Vienas didžiausių viešojo įkrovimo tinklo vystytojų siūlo verslui itin patogų naudojimąsi įkrovos tinklu ir paprastą apmokėjimą.
Didėjant elektronikos prietaisų su ličio jonų baterijomis populiarumui, kartu auga ir su jomis susijusių gaisrų statistika. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti dėl įvairių priežasčių, todėl labai svarbu ne tik rinktis patikimus įrenginius, bet ir tinkamai juos eksploatuoti bei pasirūpinti prevencinėmis apsaugos priemonėmis.
Rugsėjo mėnuo gyventojus Lietuvoje pasitiko ir staigiai atkeliavusiu rudeniu, ir elektros energijos infrastruktūros gedimais regione. Tai turėjo įtakos ir kainoms biržoje, Lietuvos kainų zonoje. Rugsėjį didmeninė kaina biržoje brango 2 proc. Nepaisant to, šį rugsėjį elektros kaina išliko beveik tokiame pačiame lygyje kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o lyginant su 2023-aisiais – buvo 39 proc. mažesnė.
Nuo 2026 metų elektros gamybos ir prekybos įmonių grupė „Eesti Energia“ apjungs visas su elektros energija susijusias verslo sritis – mažmeninę prekybą, atsinaujinančios energijos gamybą, didmeninę energijos prekybą ir plėtrą. Sprendimas priimtas siekiant sustiprinti visos įmonių grupės konkurencingumą bei valdymo efektyvumą.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, Donaldo Trumpo grįžimas į JAV prezidento postą su „Drill, baby, drill!“ šūkiu ir NATO šalių sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP kelia klausimų apie žaliojo kurso ateitį Europos Sąjungoje – ar geopolitiniai sukrėtimai nepristabdys perėjimo prie žaliosios energijos? Ekspertai sako, kad, priešingai, ilguoju laikotarpiu krizės žaliąjį kursą tik sustiprins, ir tai matoma jau šiandien.
Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų. Tačiau, ar tai gali tapti realybe?
Rugsėjis grąžina ne tik moksleivius į mokyklas, bet ir lengvą chaosą į miestų gatves. Dažnos šeimos rytas prasideda nuo skubėjimo į mokyklą, popiet – lenktynės į būrelius, vakare – transporto spūstys pakeliui namo. Elektromobilių vairuotojai šią rutiną patiria kartu su visais kitais, bet jei tradiciniai degalai visiems kainuoja praktiškai vienodai, tai elektromobilių savininkams atsiveria vis daugiau galimybių reikšmingai sutaupyti, net ir naudojantis viešąja įkrovimo infrastruktūra.
Daugybei jaunų žmonių Lietuvoje studijų metai yra savarankiško gyvenimo pradžia. Nauja aplinka, rutina ir iššūkiai. Vienas dažniausių iššūkių – ribotas biudžetas. Pagundų išleisti pinigus yra gausybė, o dėl galimybių sutaupyti tenka pasukti galvą. Todėl ieškant būsto ar jau pradėjus nuomininko gyvenimą, verta išmokti sumaniau valdyti elektros vartojimą.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos. Viena aktyviausių rinkoje energiją superkančių bendrovių „Enefit“ teigia, kad žalios elektros energijos gamyba tebėra ateities prioritetas, o kylančius iššūkius jau padeda spręsti kaupikliai.
Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją. Visgi, baimintis nereikėtų – birželį ir liepą kainos buvo itin žemos, o augusi rugpjūčio kaina, lyginant su 4 paskutinių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis tiek išlieka pigiausia.
Vilniuje, šalia prekybos ir pramogų centro „Vilnius Outlet“, įrengtos 4 naujos itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės. Vienu metu bus galima įkrauti 8 elektromobilius. Ekspertai sako, kad papildoma viešojo įkrovimo infrastruktūra sostinėje, šalia tokių gyventojų laisvalaikio praleidimo vietų, ypač svarbi, siekiant skatinti spartesnį žingsnį elektromobilumo link.
Nuo spalio 1 d. elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma ne kas valandą, kaip buvo iki šiol, o kas 15 minučių. Tikimasi, kad pokyčiai sudarys sąlygas rinkoje greičiau suderinti elektros gamybą ir vartojimą, taip mažinant vadinamuosius disbalanso kaštus. Tuo pačiu – užtikrinti patikimesnį elektros tiekimą. Ekspertai sako, kad pokyčiai palies ir elektros vartotojus.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Enefit“ viešajame elektromobilių įkrovimo tinkle jungčių skaičius perkopė 1500 – vien Lietuvoje jų įrengta 560, dar beveik 620 iš jų yra Estijoje ir po 160 Latvijoje bei Lenkijoje. Ekspertai sako, kad infrastruktūros plėtra šiose šalyse rodo elektromobilių skaičius gatvėse augimą, tačiau ne tokį spartų, kaip norėtųsi.
Artėjantis ruduo ir vėstantys orai daugelį skatina pradėti galvoti apie namų energetinį efektyvumą ir pasirūpinti, kad šaltasis sezonas taptų kuo mažesne našta šeimos biudžetui. Ekspertai pastebi, kad iki šiol didžioji dalis lietuvių, siekdami apsisaugoti nuo galimų kainų svyravimų, vis dar renkasi fiksuotus elektros tiekimo planus. Tačiau rekordiniais tempais augant energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, su birža susietas planas gali tapti ekonomiškai naudingesniu pasirinkimu.
Žolinė Lietuvoje – dar viena proga šiais metais traukti į gamtą ir ilgąjį vasaros savaitgalį leisti ne namie, o gamtoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu tai ir proga namuose sutaupyti elektros energijos. Visgi, net ir tuščiame bute elektros prietaisai veikia, vartoja elektros energiją, todėl tam, kad mėnesio pabaigoje sąskaitos būtų mažesnės – reikalinga atlikti keletą veiksmų.
Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.
Liepos mėnuo Lietuvoje pažadėjo ir išskirtinai daug lietaus, ir tikros vasariškos šilumos. Šalyje praūžusios audros turėjo įtakos ir elektros energijos rinkai. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta perpus mažiau vėjo ir 10 proc. mažiau saulės energijos. Nepaisant to, ekspertai pastebi, kad tam tikromis dienomis didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo mažiausia visame Baltijos jūros regione. Į rugpjūčio mėnesio prognozes žvelgiantys ekspertai sako – elektra brangs, bet vasaros pabaiga nemaloniai nustebinti neturėtų.
Lietuvoje ir toliau tęsiant viešojo įkrovimo tinklo plėtrą ir infrastruktūros tobulinimus – dar vienas žingsnis, siekiant skatinti elektromobilumą. Nuo šiol žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelėse, esančiose prekybos centrų „Norfa“ aikštelėse visoje Lietuvoje – 50 proc. nuolaida elektromobilių įkrovimams.
Benzinu varomu automobiliu atvykstate į degalinę ir degalų baką pripildote per 5 minutes. Elektromobiliu atvykstate prie įkrovimo stotelės ir bateriją įkraunate per 15 minučių – iš pirmo žvilgsnio sustoję praleidžiate keletą kartų daugiau laiko, tačiau ar tikrai? Kalbėdami apie elektromobilių privalumus ir trūkumus, dalis vairuotojų vis dar turi griežtą nuomonę: vienu įkrovimu galimas nuvažiuoti atstumas netenkina, o įkrauti elektromobilį užtrunka daug laiko.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.
Praėjusį savaitgalį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje fiksuotas dar vienas neįprastas reiškinys – didmeninė kaina šeštadienį mūsų šalyje buvo viena mažiausių visame Baltijos jūros regione ir siekė 0,0103 Eur/kWh (be PVM). Įpusėjus liepos mėnesiui, vidutinė mėnesio elektros kaina biržoje kol kas išlieka panašiame lygyje kaip ir birželį ir yra viena mažiausių šiais metais. Jeigu tendencijos išsilaikytų panašios – su birža susietus elektros tiekimo planus turintys vartotojai galėtų tikėtis kukliausių sąskaitų už elektros energiją šiais metais.
Nuo liepos 1 d. Vilniuje elektromobilių vairuotojai neteko dar vienos lengvatos – mėlynojoje zonoje nuo šiol jie savo transporto priemonių nebegalės palikti nemokamai. Natūralu, kad kai kurie elektromobilių vairuotojai dėl to piktinasi ir teigia, kad tokie sprendimai neskatina ekologiškų transporto priemonių plėtros. Tačiau ar tikrai tai reiškia atsitraukimą nuo e. mobilumo vizijos? Priešingai, tokie sprendimai signalizuoja, kad elektromobilių rinka žengia į brandos etapą, o tokios transporto priemonės, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet tampa natūralia mūsų kasdienybės dalimi.
Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.
Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos ekspertai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme.
Dabar įkrauti elektromobilį su „Enefit“ – dar patogiau! Nuo šiol daugelyje mūsų viešojo įkrovimo tinklo stotelių galite atsiskaityti ne tik programėle ar RFID kortele, bet ir įprasta banko kortele.
Nuo praėjusių metų gruodžio 25 d., kai buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“, praėjo pusmetis. Incidento padarinius pajutome ir Lietuvoje, ypač pirmąjį metų ketvirtį, kai šalį dar dengė sniegas ir tankūs debesys. Reikšmingai paveikti elektros importo srautai biržoje augino vidutinę elektros kainą, o tai reiškė ir augusius skaičius vartotojų sąskaitų eilutėse.
Kai kuriuos elektros prietaisus namuose įjungtus laikome nuolat, kitais pasinaudojame tik retkarčiais, bet ar žinome, kurie jų labiausiai lemia tai, kokio dydžio sąskaitą už elektros energiją gausime mėnesio pabaigoje? Ekspertai sako, kad tokios žinios yra vertingos, kadangi sumaniai jomis pasinaudojus galima reikšmingai sumažinti namų ūkio išlaidas.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“, audituotais duomenimis, 2024-aisiais metais, eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką, patyrė 2,3 mln. eurų nuostolį. Bendrovės vadovas Valdemaras Fiodorovičius sako, kad rezultatą lėmė keli veiksniai, tarp kurių – investicijos į infrastruktūrą ir išmokos klientams.
Vos prasidėjus vasarai vėl skamba meteorologų įspėjimai apie artėjančias smarkias liūtis ir audras su žaibais. Šie gamtos reiškiniai gali ne tik priversti kuriam laikui gyventi be elektros, bet ir rimtai pažeisti buitinius prietaisus, elektronikos įrenginius ar net visą namo elektros instaliaciją. Neseniai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis yra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs nuostolių dėl elektros tiekimo sutrikimų.
Permainingas gegužės mėnuo gąsdino šalčiais ir krituliais, tačiau elektros kainoms reikšmingos neigiamos įtakos tai neturėjo. Nors paskutinį pavasario mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių rekordais nepažymėjo, panašiame lygyje kaip ir praėjusį mėnesį išlikęs gyventojų elektros vartojimas leido džiaugtis dar mažesnėmis kainomis nei balandžio mėnesį.
Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ pristato naują įvaizdinę kampaniją, grąžinančią dėmesį nuo elektros tiekėjų, kainų ir reguliacinės aplinkos pokyčių prie to, kas iš tiesų svarbu vartotojams – kasdienybės ir asmeninių poreikių.
Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate ne vieni. Naujas tyrimas atskleidžia, kad tik kas šeštas lietuvis puikiai supranta, iš ko susideda elektros sąskaita, o beveik pusė šalies gyventojų visai neseka elektros tiekėjų pasiūlymų. Tačiau ekspertai pastebi – energetinis raštingumas šiandien yra ne šiaip naudingas įgūdis, bet reali galimybė pastebimai sutaupyti.
Praėjusių metų rudenį „Vilnius Outlet“ tapo pirmuoju prekybos centru Lietuvoje, ant savo stogo įsirengusiu net 1,2 MW galios saulės elektrinę. Projektą įmonė įgyvendino kartu su savo ilgamete žaliųjų energijos sprendimų partnere „Enefit“. Elektrinę, padengiančią visą momentinį prekybos ir laisvalaikio centro energijos poreikį, energetikos bendrovė įrengė savo lėšomis.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje žengia į naują etapą – nuo paprastos įkrovimo stotelių plėtros pereinama prie patogesnių atsiskaitymo sprendimų ir vartotojų gyvenimą lengvinančių integruotų sistemų diegimo. Lietuvoje jau važinėja per 17 tūkst. grynųjų elektromobilių, o juos naudojantys verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti augančias galimybes.
Klaipėdoje – dar viena nauja įkrovimo stotelė. Žaliųjų sprendimų bendrovė „Enefit“ uostamiestyje, šalia Smilytės perkėlos, įrengė itin greito elektromobilių įkrovimo stotelę. Ekspertų teigimu, lokacija pasirinkta neatsitiktinai – tai šiuo metu arčiausiai perkėlos esanti įkrovos vieta, o tai svarbus žingsnis infrastruktūros plėtroje, kuris ženkliai pagerins į Neringą keliaujančių vairuotojų patirtį.
Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus. Valstybės parama pasinaudoti nedelsę gyventojai jau skaičiuoja savo investicijų į elektros energijos gamybą grąžą, o ekspertai pažymi, kad šiandien saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpis yra žymiai sutrumpėjęs.
Nuo šiol „Enefit“ savitarnoje – dar daugiau patogumo mūsų klientams. Pristatome naują paslaugą, leidžiančią suteikti arba gauti įgaliojimą tvarkyti su elektros sutartimi susijusius klausimus artimųjų vardu.
Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo.
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai. Elektra – neatsiejama ir bene būtiniausia kiekvieno būsto dalis, ypač šiandien, kai vis daugiau kasdienių prietaisų ir sistemų priklauso nuo jos.
Nuo 2024 metų įsigalioję nauji ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo) atskaitomybės reikalavimai keičia visos verslo ekosistemos taisykles. Didžiosios įmonės jau kelia aukštus tvarumo standartus savo tiekėjams, todėl smulkus ir vidutinis verslas, norėdamas išlikti konkurencingas, turi skubiai ieškoti sprendimų – mažinti anglies pėdsaką ir pereiti prie žaliosios energijos.
Žemaitijoje tęsiama elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ Telšiuose ir Mažeikiuose įrengė 5 naujas įkrovimo stoteles. Ekspertų teigimu, intensyvėjanti plėtra regionuose – reikšmingas žingsnis į priekį bendrame šalies įkrovimo stotelių tinklo kontekste.
Plečiamos infrastruktūros ir technologijų pažangos dėka elektromobiliai tampa transportu, kuriuo nuvažiuojami vis ilgesni atstumai, o būtinybė planuoti maršrutą atsižvelgiant į įkrovimo stotelių vietas – jau praeitis. Pasirinkusiems žaliuoju kuru varomas transporto priemones, energetikos bendrovė „Enefit“ turi gerų žinių: viešojo įkrovimo tinklas augs dvigubai, o verslo klientai jau gali pasinaudoti atidėto mokėjimo paslauga ir už elektromobilių parko įkrovimus atsiskaityti vos kartą per mėnesį.
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.
Trys dienos – per tiek laiko Lietuvos energetikos agentūra sulaukė verslo paraiškų visai 18 mln. Eur paramos sumai elektros kaupimo įrenginiams įsirengti. Viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos regione, žaliųjų energijos sprendimų įmonė „Enefit“ džiaugiasi tokiu Lietuvos verslo sąmoningumu. Elektros energijos kaupimas yra naujas ir labai reikšmingas energetikos etapas, o kaupikliai atneša svarią naudą juos įsirengusioms bendrovėms.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ sulaukė 4 mln. eurų Europos Komisijos (EK) paramos viešojo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Panaudojant lėšas 50-yje lokacijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus įrengtos naujos itin greitos elektromobilių įkrovimo stotelės.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ nuo karo kenčiančiai Ukrainai perduoda 28 elektromobilių įkrovimo stoteles. Veikiančios, bet nebenaudojamos stotelės, tikimasi, padės šaliai atkurti įprastą, kiek įmanoma patogesnį gyvenimą.
Šilumos rekordais Lietuvoje pažymėtas kovo mėnuo „atšildė“ ir elektros kainas. Praėjusį mėnesį, lyginant su vasariu, elektros kaina biržoje pigo 40 proc. iki 9,2 ct/kWh (be PVM). Prie to ženkliai prisidėjo atsinaujinančios energijos šaltiniai, o mėnesio pabaigoje Lietuva, pirmą kartą nuo 2009 m., per savaitę sugebėjo pasigaminti daugiau elektros energijos nei suvartoti.
Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Turime pasirengimo ekstremalioms situacijoms programėlę LT72, diskutuojame apie civilinę saugą, įrenginėjame slėptuves. Bet kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?
Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai įprastai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas bei vartojimo įpročius, tačiau beveik 600 tūkst. vartotojų vis dar elgiasi pasyviai, todėl permoka už elektros energiją, fiksuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) paskelbė 18 mln. Eur vertės paramą energijos kaupiklių iki 1 MWh talpos įsirengimui. Parama skaičiuojama pagal fiksuotą įkainį:
Pastaraisiais metais augant vartotojų energetiniam raštingumui ir tobulėjant buities prietaisams su energijos vartojimą efektyvinti leidžiančiomis išmaniosiomis funkcijomis, didėja ir gyventojų susidomėjimas dviejų laiko zonų elektros tiekimo planais. Ekspertai sako, kad daliai žmonių toks pasirinkimas išties padeda pastebimai sumažinti išlaidas, tačiau prieš keičiant savo turimą planą visuomet reikėtų įsivertinti individualius įpročius ir pasitarti su specialistais.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ tęsia sparčią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtrą ir pradeda bendradarbiauti su degalinių tinklu „Baltic Petroleum“. Susitarta dėl itin galingų – 240 kW galios – elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo 25-iose degalinėse.
Nors gerokai mažesnė Klaipėda absoliučiais registruotų elektromobilių skaičiais nusileidžia Vilniui ir Kaunui, uostamiesčio regioną pagrįstai galima laikyti lyderiu pagal tai, kokia dalis gyventojų renkasi ekologiškas transporto priemones. Šiemet Klaipėdoje planuojami elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų dar labiau pagerinti miesto pozicijas žaliojo transporto žemėlapyje.
Visi žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ klientai, sumokėję rezervacijos mokestį ir iki šiol jo neatgavę, artimiausiu metu sulauks pinigų grąžinimo. Bendrovė klientams jau yra grąžinusi apie 500 tūkst. eurų, o iki kovo pabaigos šis procesas bus užbaigiamas, atsiskaitant su likusiais vartotojais.
Vasarį į Baltijos šalis sugrįžo žiemiški orai – atitinkamai grįžo ir aukštos elektros kainos. Jos, lyginant su sausiu, augo 70 proc. iki 15,25 ct/kWh (be PVM). Skirtingai, nei kai kurie galėjo pagalvoti ar bandė įrodyti, visai ne atsijungimas nuo energetinio BRELL žiedo turėjo įtakos elektros brangimui. Paanalizuokime detaliau, kas vasarį nulėmė vartotojų elektros sąskaitų dydį.
Parama saulės elektrinei jau startavo! Iš viso numatyta skirti daugiau nei 35 mln. Eur
Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms. Augančios degalų kainos ir plati elektromobilių pasirinkimo galimybė skatina lietuvius permąstyti įprastus mobilumo įpročius, o valstybės teikiama parama ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra dar labiau palengvina šį perėjimą.
Nors metai – nauji, tačiau situacija Baltijos šalių didmeninėse elektros rinkose išliko tokia pat kaip ir pernai. Lyginant su gruodžiu, sausį elektros kainos mažėjo vos 0,35 proc. ir nusistovėjo ties 10,81 ct/kWh žyma. Jei žiema nepateiks staigmenų, labai tikėtina, kad panaši tendencija tęsis ir artimiausiu metu. Pažvelkime detaliau, kuo Baltijos šalių elektros rinkos gyveno šių metų pradžioje.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro. Ekspertai pastebi, kad tokie vartotojai savo sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti net ketvirtadaliu, tačiau nemaža dalis lietuvių vis dar neišnaudoja liberalios elektros tiekimo rinkos privalumų. Populiariausiu pasirinkimu išlieka fiksuotos kainos planai, nors praktika rodo, kad su elektros kainomis biržoje susietos sutartys ilguoju laikotarpiu apsimoka labiau.
Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Su priešiškų jėgų pagalba šis žingsnis jau spėjo apaugti įvairiais gandais, esą liksime be elektros arba jos kainos šaus į neregėtas aukštumas. Todėl svarbu pabrėžti, kad atsijungimo nuo BRELL žiedo įprasti vartotojai iš esmės nepajus, bet kiekvienas iš mūsų, norėdami jaustis užtikrinčiau, galime nuo netikėtumų apsisaugoti papildomai.
Praėjusiais metais Lietuvoje reikšmingai augo tiek elektromobilių rinka, tiek ekologiškoms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Visgi ekspertai pastebi, kad nors bendras įkrovimo stotelių skaičius jau atrodo didelis, vairuotojai visgi gali susidurti su problemomis, ieškodami spartaus įkrovimo galimybių šalia pagrindinių šalies kelių. Tačiau tikimasi, kad šiemet teigiamų pokyčių bus sulaukta ir šioje srityje.
Valstybei pradėjus teikti paramą energijos kaupikliams įsigyti, ekspertai sako, kad šis sprendimas bus naudingas ne tik toliau sparčiai augančiam gaminančių energijos vartotojų ratui, bet ir visai šalies energetikos sistemai. Jau dabar gyventojai gali kreiptis dėl 3 mln. eurų paramos, o kaip skelbia Energetikos ministerija, už kelių mėnesių paramos suma dar didės iki 15 mln. eurų. Be to, daugėjant kaupiklių, vis daugiau vartotojų įsitikins jų privalumais ir šių įrenginių populiarumas ims augti savaime.
Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gaminančius vartotojus pasinaudoti galimybe ir gauti paramą energijos kaupimo įrenginių įsigijimui. Iš viso dotacijoms skirta net 15 mln. Eur, o finansuojama suma gali siekti net 379,73 Eur su PVM už 1 kWh įrenginio talpos.
Šalia Vilniaus oro uosto esančio viešbučio „Park Inn by Radisson“ žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ įrengs 640 kW bendros instaliuotos galios elektromobilių įkrovimo stotelę. Ekspertai sako, kad ateityje viešbučiai bus vis dažniau išnaudojami įkrovimo tinklo plėtrai, kadangi šalia jų įrengtomis stotelėmis patogu naudotis tiek miestų gyventojams, tiek keliautojams.
Nors orkaičių nuolat įjungtų nelaikome, ekspertai sako, kad būtent šie virtuvės įrenginiai yra atsakingi už labai nemažą dalį namuose suvartojamos elektros energijos. Šios sąnaudos dar labiau išaugs, kai visi pulsime gaminti ir vaišinti svečių savo mėgstamais patiekalais. Visgi esama gudrybių, kuriomis pasinaudojus orkaičių energijos sąnaudas, o kartu – ir sąskaitas už elektrą, galima sumažinti.
Lapkritį žiema vis primindavo apie save. Sparčiai vėstant orams ir iš dangaus byrant snaigėms dažnas mūsų veikiausiai pagalvodavome, kaip gerai, kad biure ar namuose šilta. Tačiau ši šiluma turi ir kitą medalio pusę, kurią visi mes sumokame per augančią didmeninę elektros kainą.
Daugiausiai „Enefit Volt“ įkroviklių visoje Lietuvoje per gruodžio mėnesį išbandęs vairuotojas dovanų gaus 500 kWh elektros energijos, kurią galės išnaudoti sausį nemokamam įkrovimui.
Viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Enefit Volt“ bendras įkrovimo prieigų skaičius viršijo 1000. Nuolat plečiamas tinklas elektromobilių savininkams leidžia patogiai keliauti ir įkrauti savo transporto priemones visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Individualiuose namuose gyventiems elektromobilių savininkams įsirengti nuosavas įkrovimo stoteles jau tampa įprastu dalyku, tačiau daugiabučių kiemuose tokie įrenginiai – vis dar retas vaizdas. Ekspertai sako, kad įsirengti stotelę tikrai galima net ir kieme, kuriuo dalijamasi su kaimynais, tačiau reikia įvertinti daugiau aplinkybių bei atlikti daugiau namų darbų.
Visą lapkričio mėnesį nauji vartotojai turės galimybę įsikrauti kelionėms bet kurioje „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo stotelėje su 50 proc. nuolaida.
Jei rugsėjis buvo šiltas ir netgi pakankamai vasariškas, tai spalis jau labiau priminė mums įprastą rudenį. Vėsesni orai didino elektros paklausą, tačiau ją iš dalies kompensavo efektyvi vėjo generacija. Tai lėmė, kad elektros kaina Baltijos šalyse, lyginant su rugsėju, išliko santykinai stabili: ji didėjo 9,4 proc. iki 9,14 ct/kWh. Kaip ir kasmet, labai realu, kad pati rudens pabaiga jau nebus tokia maloni tiek orų, tiek elektros kainų prasme. Paanalizuokime, ko galime tikėtis artimiausiu metu.
Elektromobilių vairuotojams prireikus papildyti transporto priemonės energijos atsargas, veikiausiai natūraliai kyla noras ieškoti galingiausio įkroviklio. Visgi ekspertai tikina, kad toks požiūris ne visuomet yra teisingas. Be to, į pastarąjį niuansą patariama atkreipti dėmesį ir renkantis įkrovimo stotelę namams, kurią jau nuo vakar galima įsigyti su valstybės parama.
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe gauti paramą įsirengiant elektromobilių įkrovimo stoteles. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks skirtų lėšų, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vieno pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičius – neribojamas. Kompensacijos dydis iki 60 proc. nuo fiksuoto įkainio.
Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas, savo vartojimo įpročius, skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau apie elektros energijos kilmę galvojama kur kas mažiau, rodo žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Vilniuje duris jau netrukus atvers nauja, unikali erdvė aktyviam ir turiningam laisvalaikiui – „Enefit arena powered by citywave“. Tai – pirmoji tokio tipo arena Šiaurės ir Vakarų Europoje, siūlanti išskirtinę galimybę išbandyti banglenčių sportą, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laikų.
Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas, savo vartojimo įpročius, skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau apie elektros energijos kilmę galvojama kur kas mažiau, rodo žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Nors situacija energetikos rinkoje stabilizavosi, ekspertai teigia, kad žiemą neišvengiamai matysime objektyvių priežasčių lemiamus elektros kainų svyravimus. Gyventojams, norintiems nuo to apsisaugoti ir planuoti savo išlaidas, žinant, kokio dydžio bus kasmėnesinė sąskaita, patariama rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus bei kitas kainų stabilizavimo priemones.
Atkeliavęs kalendorinis ruduo šiek tiek atvėsino elektros rinką – rugsėjį kainų kreivė pirmą kartą nuo balandžio mėnesio vėl patraukė žemyn. Didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo 22 proc. iki 10,11 ct/kWh. Visgi ant nosies – šaltasis metų periodas, kurį vėl pasitiksime daug neapibrėžtumo įnešančių karinių konfliktų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje.
Mažiau nei prieš metus Lietuvoje pradėto plėtoti „Enefit Volt“ viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo stotelių skaičius vasaros pabaigoje perkopė 100, o vien per rugsėjį paaugo dvigubai.
Lietuvoje faktiškai nelikus nemokamų viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių, ekspertai sako, kad dabar vienareikšmiškai pigiausias būdas papildyti transporto priemonės energijos atsargas – krovimas namuose. Juolab, kad nuosavas įkrovimo stoteles šiuo metu tiek privatūs asmenys, tiek įmonės gali įsigyti itin palankiomis sąlygomis.
Renginio programa Rugsėjo 20 d. 13.00 – 14.00 Kvalifikacija 14.20 – 14.40 „Solaride“ saulės automobilio demonstracinis važiavimas 14.40 Išsirikiavimas starto zonoje 14.57 Starto zonoje lieka tik vairuotojai ir keleiviai automobiliuose 15.00 Lenktynių startas 16.00 Diskusija – „Kodėl tvarus judumas nepopuliarus? Ko iš tikro reikia, kad judėjimas miestuose pasikeistų“ 17.00 „Renault“ EV Akademijos pristatymas 19.00 Solaride x Slowdown kino seansas
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą įkrovimo stotelių, kurių suminė galia neviršija 44 kW, įsirengimui. Finansuojama suma gali siekti net 3323,85 Eur su PVM. Paraiškos priimamos iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.
„Eesti Energia“ grupei priklausanti atsinaujinančiosios energijos įmonė „Enefit Green“ po intensyvios plėtros etapo rugsėjo 5 d. Lietuvoje atidarė vėjo jėgainių parką „Šilalė II“. Bendrovė šiuo metu taip pat baigia statyti Naujosios Akmenės vėjo jėgainių parką ir tęsia vėjo jėgainių projektus „Kelmė I“ ir „Kelmė II“.
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui. Finansuojama suma prasideda nuo375,70 Eur be PVM už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Paraiškos priimamos iki 2025 m. balandžio 18 d.
Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai. Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos.
Įvairios finansinės paskatos ir mažesni išlaikymo kaštai – tik viena medalio pusė, kurią omenyje turėtų turėti kiekvienas elektromobilį įsigyti svarstantis gyventojas ar verslas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad prioritetas elektromobiliams taikomas gatvėse bei keliuose, o vairuotojai gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
Pasaulinės tyrimų ir konsultacijų bendrovės „McKinsey“ duomenimis, europiečiai trečdalį (33 proc.) visų savo elektromobilio įkrovimų atlieka viešose stotelėse, o daugiau nei pusę (57 proc.) – namuose. Rinkdamiesi įkrovimo stotelę namams elektromobilių vairuotojai linkę įvertinti daugybę faktorių. Štai lietuviams, kaip rodo „Enefit“ užsakymu atlikta apklausa, svarbu ne tik įkrovimo stotelės kaina, bet ir jos sparta bei patogus naudojimas.
Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jų elektros energijos suvartojimas sumažėja, tačiau ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Nors gyventojai imasi įvairių energijos taupymo priemonių, vis dar išnaudojami ne visos galimybės mažinti elektros vartojimą.
Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. Pažvelkime detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.
Elektromobilių įkrovimo tinklą papildys dar keturi 320 kW galios įkrovikliai. Jie bus įrengti vairuotojams ypač patogioje vietoje – šalia magistralės Kaunas-Klaipėda, prie viešbučio-restorano „Via Baltica“.
Per pastaruosius ketverius metus grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo aštuonis kartus ir šiandien jau viršija 13 tūkst. Visgi ekologiškas transporto priemones pasirinkusiems vairuotojams kyla ir dilema, kur jas krauti. Elektromobilių ekonomiškumą geriausiai leidžia išnaudoti krovimas namuose, už elektrą mokant pagal turimo tiekimo plano tarifus. Tačiau vartotojai, nusprendę įkrovimui naudoti buitiniam elektros lizdui skirtą kištuką, tokiu pasirinkimu greitai nusivilia. Ekspertai paaiškina, kodėl taip nutinka.
Elektromobilius vairuojantys gyventojai neretai vis dar sudvejoja, ar gali šiomis transporto priemonėmis be rūpesčių leistis į ilgas vasaros keliones su šeima. Dažniausiai keliami klausimai – ar rasiu pakankamai įkrovimo stotelių ir ar nereikės atostogų laiko gaišti kažkur pakelėje, laukiant kol bus papildyta automobilio baterija? Ekspertai pažymi, kad tobulėjant elektromobilių technologijoms ir plečiantis įkrovimo infrastruktūrai, į praktiškai bet kokias keliones galima vykti be jokių baimių, tik reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.
Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių. Situacija rinkoje sufleruoja, kad elektros kainos išliks panašios ir likusią vasarą.
Kasdien vairuodami automobilį greičiausiai visiškai nesukate galvos dėl to, kur ir kada reikės jo baką papildyti degalų atsargomis. Tiksliau, nesukate, jei vairuojate vidaus degimo variklį turinčią transporto priemonę, o štai elektromobilių savininkams savo keliones planuoti vis dar reikia kur kas atidžiau. Laimei, jau nebeilgai, mat netrukus elektros įkrovos stotelės bus įrengtos dažnoje degalinėje, prekybos centrų aikštelėse ir judriausiuose šalies keliuose.
„Enefit Volt“ tinklą papildė ypač spartaus įkrovimo stotelė – šie įkrovikliai šiuo metu yra galingiausi tiek visame uostamiesčio regione, tiek „Enefit Volt“ tinkle.
Geri orai už lango turi dvi medalio puses. Gegužę dėl šiltesnių orų Baltijos šalyse augo ir energijos paklausa, todėl elektra praėjusį mėnesį, lyginant su balandžiu, atitinkamai brango 25,9 proc. iki 7,58 ct/kWh. Impulsą didėti elektros kainoms davė ne tik išaugęs jos poreikis, bet ir tebesitęsiantys trikdžiai regiono energetikos infrastruktūroje.
Elektromobilius vairuojančių gyventojų išlaidos kelionėms gali būti daugiau negu dvigubai mažesnės nei tradicinių transporto priemonių savininkų. Tad nenuostabu, jog elektrinių automobilių populiarumas pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga.
Žvelgiant į elektros energijos rinkos kainų tendencijas, aiškiai matyti, jog žiemą generuojamos elektros energijos kaina yra aukštesnė nei šiltuoju sezonu. Tai rodo ir praėję metai, kuomet elektra šaltuoju sezonu kainavo net 2,5 karto daugiau negu vasarą. Nepaisant to, kad egzistuoja tiesioginis elektros kainų ir sezoniškumo ryšys, tik dabar rinkoje pasirodo sprendimų orientuotų į prisitaikymą prie kainų svyravimų.
Balandį situacija didmeninėje elektros rinkoje buvo permaininga kaip ir vaizdas už lango. Visgi, nepaisant trumpam sugrįžusios žiemos, praėjusį mėnesį elektra pigo. „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio mėnesį vidutinė elektros kaina siekė 7,29 ct/kWh (su PVM). Lyginant su kovu, kaina mažėjo 11,67 proc. Įtakos šiems pokyčiams regione turėjo nepastovūs orai, diktavę tiek elektros paklausą, tiek jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui. Finansuojama suma atitinka 1073,42 Eur be PVM už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Paraiškos priimamos iki 2024 m. rugsėjo 6 d.
Kovas patvirtino ilgalaikes tendencijas, kurios įprastai stebimos Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje prasidėjus kalendoriniam pavasariui. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje nusistovėjo ties 68.21 Eur/MWh riba ir, lyginant su vasariu, nežymiai mažėjo 9 proc. Didžiausios įtakos elektros kainoms regione turėjo ankstyvi pavasariški orai, itin naši saulės jėgainių generacija ir nesklandumai Šiaurės šalių energetikos infrastruktūroje.
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje paženklintas pozityvia nata. Lyginant su sausiu, vasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje mažėjo daugiau nei trečdaliu. Tam didžiausios įtakos turėjo šiam mėnesiui retai būdingi šilti orai, efektyvi gamyba vėjo parkuose bei dėl patvinusių upių daugiau darbo turėjusios regiono hidroelektrinės.
Nuo vasario 1 dienos gyventojai, patys gaminantys savo elektros energiją, gali pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio (angl. „net-billing“). Ką svarbu žinoti vartotojams, norintiems jau dabar pradėti atsiskaitymą pagal šį modelį ir kur tokie vartotojai turėtų kreiptis?